Dīghanikāye《長部》22

(pc-)Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

Edited by Bhikkhu Metta明法比丘(Taiwan)

 

 

 

 

 

Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

content﹝目次﹞】

Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

Uddeso﹝總說﹞

Kāyānupassanā ānāpānapabba﹝身隨觀呼吸﹞

Kāyānupassanā iriyāpathapabba﹝身隨觀四威儀﹞

Kāyānupassanā sampajānapabba﹝身隨觀正知﹞

Kāyānupassanā paikūlamanasikārapabba﹝身隨觀厭逆作意﹞

Kāyānupassanā dhātumanasikārapabba﹝身隨觀界作意﹞

Kāyānupassanā navasivathikapabba﹝身隨觀九種墓地觀﹞

Vedanānupassanā﹝受隨觀﹞

Cittānupassanā﹝心隨觀﹞

Dhammānupassanā nīvaraapabba﹝法隨觀﹝五﹞蓋﹞

Dhammānupassanā khandhapabba﹝法隨觀﹝五﹞蘊﹞

Dhammānupassanā āyatanapabba﹝法隨觀﹝十二﹞處﹞

Dhammānupassanā bojjhagapabba﹝法隨觀﹝七﹞覺支﹞

Dhammānupassanā saccapabba﹝法隨觀﹝四﹞諦﹞

Dukkhasaccaniddeso (苦諦解說)

Samudayasaccaniddeso (集諦解說)

Nirodhasaccaniddeso (滅諦解說)

Maggasaccaniddeso (道諦解說)

____________________________

經典出自︰《中部10經》M.10./I,55~63.。《長部22經》大念處經(D.22./II,290~315) (18~21.)
參考︰廖文燦譯:《念的站立在前經》感謝依華居士校對。


Mahāsatipaṭṭhānasutta 大念處經

Eva me   suta      eka  samaya

如是  被我   已聽到                 

eva me     suta       eka (adj.)    samaya(m.)

adv.  s.Ins. pp.(n.s.Nom.)                adv.

如是我聞。一時,

 

Bhagavā          kurūsu    viharati  Kammāsadhamma nāma  Kurūna nigamo.

世尊(有幸者)     在諸俱盧人()  他住       劍磨瑟曇           名叫    諸俱盧人  

Bhaga(幸福)+vant()  kuru       viharati   Kammāsadhamma      nāma    Kuru     nigama

m.s.Nom.           m.p.Loc.    3s.pres.      n.s.Nom.            adv.   m.s.Nom.  m.s.Nom.

世尊住在俱盧人中。俱盧人的市鎮,叫做劍磨瑟曇。

 

Tatra    kho   Bhagavā   bhikkhū  āmantesi–   “bhikkhavo”ti.

在彼處  強調詞    世尊       諸比丘!   喊、喚      諸比丘!   引號

Tatra     kho    Bhagavant    bhikkhu    āmantesi      bhikkhu    ti(=iti)

adv.      adv.    m.s.Nom.   m.p.Acc.   3s.aor.        m.p.Voc.    ind.

在那裡,世尊喊諸比丘:「諸比丘!」

 

 “Bhadante”ti   te    bhikkhū  Bhagavato  paccassosu. Bhagavā etadavoca--

祥善者  引號  他們    諸比丘!    世尊     回答、回應    世尊     

Bhadanta   ti     te     bhikkhu    Bhagavant   paissuṇāti   Bhagavā eta+avoca=etad avoca

m.s.Voc.      m.p.Nom. m.p.Nom.    m.s.Dat.      3p.aor.     m.s.Nom. n.s.Acc. 3s.aor

「祥善者!」那些比丘應世尊。世尊說了這:

 

Uddeso 總說

“Ekāyano    aya,  bhikkhave,  maggo  1sattāna visuddhiyā,

  路徑     這、此    諸比丘!   道、路    諸有情的     為清淨

eka+ayana<eti<i aya    bhikkhu     magga     satta        visuddhi

m.s.Nom.  m.s.Nom.   m.p.Voc.   m.s.Nom.   m.p.Gen.       f.s.Dat.

「諸比丘!這一條道路[1]1(ㄨㄟˋ)諸有情的清淨,

 

2sokaparidevāna samatikkamāya, 3dukkhadomanassāna  atthagamāya,

悲傷   哭泣的    一起 超越                憂的             為滅絕

soka+parideva    sam + ati+k+kama      dukkha+domanassa     atthagama(=atthagama)

m.   m.p.Gen.         m. adj.(n.s.Dat.)    m.     n.p.Gen.          m.s.Dat.

2為諸悲傷及諸啼哭的超越,3為諸苦憂的消滅,

 

4ñāyassa adhigamāya, 5nibbānassa sacchikiriyāya, yadida cattāro satipaṭṭhānā.

真理的      獲得        涅槃的       作證      凡是         念住(念的站立在前)

ñāya     adhigama      nibbāna     sacchikiriya   yad + ida   catu   satipaṭṭhāna

m.s.Gen.  m.s.Dat.       n.s.Gen.       f.s.Dat.         ind.  m.p.Nom.  n.p.Nom.

4為真理的獲得,5為涅槃的作證,就是四念住。

 

 “Katame cattāro?   Idha,  bhikkhave, bhikkhu  kāye  kāyānupassī    viharati

何者?            在此處   諸比丘!    比丘     在身       隨觀        他住

Katama     catu      idha    bhikkhu     bhikkhu   kāye   kāya+anupassin      viharati

adj.(m.p.Nom.) m.p.Nom.  adv.   m.p.Voc.    m.s.Nom.  m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

哪四種?在這裡,諸比丘!比丘在身隨觀身而住,

 

ātāpī    sampajāno   satimā,    vineyya     loke   abhijjhādomanassa;

熱心      一起      有念、具念   引離、調伏   世間     貪欲       

ātāpin    sam+pajāna    satimant  vineti< vi+neti loka    abhijjhā + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  ger.(abs.)   m.s.Loc.    f.        n.s.Acc.

熱心、正知、具念,引離在世間的貪、憂[2]

 

vedanāsu     vedanānupassī   viharati  ātāpī  sampajāno    satimā,

在諸感受     諸感受    隨觀      他住    熱心     一起         有念

vedanā       vedanā+anupassin    viharati   ātāpin    sam-pajāna     satimant

f.p.Loc.       f.  adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.  adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)

在諸感受隨觀諸感受而住,熱心、正知、具念,

 

 

vineyya loke  abhijjhādomanassa; citte cittānupassī  viharati ātāpī sampajāno satimā,

引離    在世間                  在心     隨觀     他住    熱心  一起知    有念

vineti    loka   abhijjhā + domanassa   citta  citta+anupassin viharati  ātāpin  sam-pajāna satimant

ger.(abs.)m.s.Loc.  f.       n.s.Acc.  n.s.Loc.  n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(m.s.Nom.)   

引離在世間的貪、憂;在心隨觀心而住,熱心、正知、具念,

 

vineyya loke abhijjhādomanassa; dhammesu    dhammānupassī   viharati

引離    在世間                   在諸法      ()      隨觀       他住

vineti    loka   abhijjhā + domanassa   dhamma      dhamma+anupassin     viharati

ger.(abs.)m.s.Loc.  f.        n.s.Acc.    n.p.Loc.        n.  adj.(m.s.Nom.)    3s.pres.

引離在世間的貪、憂;在諸法隨觀諸法[3]而住,

 

ātāpī     sampajāno   satimā,  vineyya     loke   abhijjhādomanassa.

熱心      一起      有念、具念   引離      在世間     貪欲       

ātāpin    sam+pajāna    satimant vineti< vi+neti loka    abhijjhā + domanassa

adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.)  ger.(abs.) m.s.Loc.      f.      n.s.Acc.

熱心、正知、具念,引離在世間的貪、憂。

 

Uddeso niṭṭhito.

 

Kāyānupassanā ānāpānapabba ﹝身隨觀呼吸﹞

 “Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati?  Idha, bhikkhave,

如何    此外   諸比丘!  比丘     在身     隨觀     他住    在此處  諸比丘!

kathaṁ+ca      bhikkhu  bhikkhu   kāye  kāya+anupassin  viharati   idha   bhikkhu

adv.          m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.   adv.   m.p.Voc.

然而,諸比丘!比丘如何在身隨觀身住?在這裡,諸比丘!

 

bhikkhu    araññagato   vā  rukkhamūlagato vā suññāgāragato vā nisīdati,

比丘       曠野  已去             已去        已去    他坐

bhikkhu    arañña + gata     vā  rukkha+mūla+gata     suñña+agāra+gata     nisīdati

m.s.Nom.   n.  pp.(m.s.Nom.)    m.     n. pp.(m.s.Nom.) adj.  n. pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.

比丘去曠野[4],或去樹下,或去空屋坐,

pallaka  ābhujitvā,  uju  kāya paidhāya, parimukha sati upaṭṭhapetvā.

跏趺       彎之後       正直        設定       鼻端          使...站在近處

pallaka  ābhujati <ā+ bhuj uju  kāya   paidhati  parimukha sati <upaṭṭhapeti<upaṭṭhāti / upaṭṭhahati

m.s.Acc.   ger.    adj.(m.s.Acc.) m.s.Acc.  ger.        adv.     f.s.Acc.   ger. caus.

結跏趺後,端正身體後,使()念於鼻端[5]現起之後,

 

So satova assasati, satova passasati.  Dīgha vā assasanto ‘dīgha assasāmī’ti pajānāti,

+如此 他吸氣        他呼氣      長的 連詞 正在吸氣    長的   我吸氣     他詳知

ta sato+va  assasati  sato-va  passasati    dīgha      assasanta   dīgha  assasati   ti  pa-jānāti

m.s.Nom.  3s.pres.         3s.pres.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.)1s.pres.  3s.pres.

他具念的[6]吸氣,他具念的呼氣。正在吸氣長,他詳知︰『我吸氣長』,

 

dīgha vā passasanto ‘dīgha passasāmī’ti  pajānāti,  rassa  vā  assasanto

長的  連詞 正在吸氣    長的    我吸氣      他詳知     短的   連詞   正在吸氣

dīgha   passasanta<passasati dīgha  passasati  ti    pa-jānāti    rassa      assasanta<assasati

adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.  3s.pres.  adj.(m.s.Acc.)  ppr.(m.s.Nom.)

或正在呼氣長,他詳知︰『我呼氣長』;或正在吸氣短,

 

‘rassa assasāmī’ti pajānāti, rassa vā passasanto ‘rassa passasāmī’ti pajānāti,

短的    我吸氣     他詳知   短的 連詞 正在呼氣者  短的     我呼氣      他詳知

rassa   assasati  ti  pa-jānāti   rassa     passasanta    rassa   passasati  ti  pa-jānāti< ñā

adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.   3s.pres.

他詳知︰『我吸氣短』,或正在呼氣短者,他詳知︰『我呼氣短。』

 

 

‘sabbakāyapaisavedī[7] assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaisavedī passasissāmī’ti sikkhati

一切身(=全息) 感受    我將呼氣       他學    一切       感受      我將吸氣     他學

sabba+kāya+paisavedin  assasati  ti  sikkhati  sabba+kāya+paisavedin  passasati  ti sikkhati

adj.   m.  m.s.Nom.     1s.fut.      3s.pres.   adj.   m. adj.(m.s.Nom).  1s.fut.       3s.pres.

他學︰『感受全()息,我將吸氣』,他學︰『感受全()息,我將呼氣』;

 

‘passambhaya   kāyasakhāra  assasissāmī’ti  sikkhati,

正在使...輕安      +  (=一起作)   我將吸氣        他學

passambhati      kāya+sakhāra       assasati    ti   sikkhati

ppr.(m.s.Nom.)      m.    s.Acc.        1s.fut.         3s.pres.

他學︰『正使身行[8]輕安,我將吸氣』,

 

‘passambhaya kāyasakhāra  passasissāmī’ti  sikkhati.

正在使...輕安      +  (=一起作)   將呼氣        他學

passambhati       kāya+sakhāra       passasati   ti   sikkhati

ppr.(m.s.Nom.)    m.    s.Acc.         1s.fut.          3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將呼氣。』

 

“Seyyathāpi, bhikkhave, dakkho bhamakāro vā bhamakārantevāsī vā dīgha vā añchanto

像、譬如    諸比丘!    熟練   作轆轤     作轆轤者的弟子      長的  正在

seyyathā+pi   bhikkhu   dakkha  bhamakāra     bhamakāra+antevāsin       dīgha  añchanta<añch

adv.        m.p.Voc.   m.s.Nom. m.s.Nom.     m.      m.s.Nom.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.)

諸比丘!譬如熟練的轉轆轤者,或轉轆轤者的徒弟,正在長轉,

 

‘dīgha añchāmī’ti pajānāti,  rassa  vā añchanto ‘rassa añchāmī’ti pajānāti;

  長的   我轉      他詳知      短的  連詞  正在轉    短的   我轉     他詳知

dīgha   añchāmi    pajānāti     rassa         añchati    rassa   añchati     pajānāti

 adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres.  adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Nom.) 1s.pres. 3s.pres.

他詳知︰『我長轉』;或正在短轉,他詳知︰『我短轉』;

 

 

 

evameva kho, bhikkhave, bhikkhu dīgha vā assasanto ‘dīgha assasāmī’ti pajānāti,

同樣地        諸比丘!   比丘     長的 連詞 正在呼氣   長的   我呼氣     他詳知

eva+eva kho  bhikkhu    bhikkhu   dīgha      assasanta   dīgha   assasati  ti  pajānāti

adv.          m.p.Voc.  m.s.Nom. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres.

同樣地,諸比丘!比丘正在呼氣長,他詳知︰『我呼氣長』,

 

dīgha vā  passasanto ‘dīgha passasāmī’ti pajānāti, rassa vā  assasanto

長的  連詞 正在呼氣者    長的     我呼氣     他詳知   短的       正在吸氣

dīgha      passasanta     dīgha     passasati    pajānāti   rassa       assasanta

adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.  3s.pres. adj.(m.s.Acc.)  ppr.(m.s.Nom.)

或正在呼氣長,他詳知︰『我呼氣長』;或正在吸氣短,

 

‘rassa assasāmī’ti pajānāti, rassa vā passasanto  ‘rassa  passasāmī’ti  pajānāti;

短的    我吸氣     他詳知    短的 連詞  正在吸氣    短的      我吸氣短      他詳知

rassa   assasati     pajānāti    rassa      passasanta    rassa      passasati   ti   pajānāti

adj.(m.s.Acc.) 1s.pres. 3s.pres. adj.(m.s.Acc.) ppr.(m.s.Nom.) adj.(m.s.Acc.) 1s.pres.        3s.pres.

他詳知︰『我吸氣短』;或正在呼氣短,他詳知︰『我呼氣短。』

 

‘sabbakāyapaisavedī assasissāmī’ti sikkhati, ‘sabbakāyapaisavedī passasissāmī’ti sikkhati;

一切身(=全息) 感受    我將吸氣     他學   一切       感受      我將呼氣     他學

sabba+kāya+paisavedin  assasati   sikkhati  sabba+kāya+paisavedin  passasati     sikkhati

adj.   m.  m.s.Nom.    1s.fut.     3s.pres.   adj.   m. adj.(m.s.Nom).  1s.fut.       3s.pres.

他學︰『感受全()息,我將吸氣』,他學︰『感受全()息,我將呼氣』;

 

‘passambhaya kāyasakhāra assasissāmī’ti sikkhati,

正在使...輕安    +  (=一起作)  我將吸氣      他學

passambhati     kāya+sakhāra      assasati   ti  sikkhati

ppr.(m.s.Acc.)    m.   m.s.Acc.       1s.fut.      3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將吸氣』,

 

‘passambhaya kāyasakhāra passasissāmī’ti sikkhati.

正在使...輕安     +  (=一起作)  將呼氣     他學

passambhati      kāya+sakhāra      passasati   ti  sikkhati

ppr.(m.s.Acc.)    m.   m.s.Acc.       1s.fut.       3s.pres.

他學︰『正使身行輕安,我將呼氣。』

 

 

 

Iti ajjhatta vā  kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati,

這樣 身內       在身      隨觀    他住    在外部     在身      隨觀     他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati  bahiddhā   kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  adv.    m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

這樣在身內,在身隨觀身而住;或在身外,在身隨觀身而住;

 

ajjhattabahiddhā    vā  kāye  kāyānupassī viharati; samudayadhammānupassī vā

身內    身外         在身     身隨觀      他住     起因、集       隨觀  

ajjhatta+bahiddhā         kāya   kāya+anupassin  viharati   samudaya+dhamma+anupassin

adj.      adv.         m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.    m.       n.   adj.(m.s.Nom.)

或在身內及身外,在身隨觀身而住。在身隨觀集法而住;

 

kāyasmi viharati, vayadhammānupassī    vā   kāyasmi   viharati,

在身       他住               隨觀             在身         他住

kāya      viharati  vaya+dhamma+anupassin            kāya         viharati

m.s.Loc.  3s.pres.    m.   n.  adj.(m.s.Nom.)          m.s.Loc.       3s.pres.

或在身隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī   vā kāyasmi viharati.

起因                隨觀         在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin       kāya      viharati

m.        m.    n.  adj.(m.s.Nom.)   m.s.Loc.     3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住,

 

‘Atthi  kāyo’ti  vā  panassa    sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

存在            或又            已在前站立     變成

atthi    kāya        pana+ assa     sati     paccupaṭṭhita   hoti

3s.pres. m.s.Nom.        m.s.Gen.   f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起,

 

Yāvadeva     ñāṇamattāya  paissatimattāya[9]  anissito ca viharati,

直到   如此       已沉浸      憶念   已沉浸   已無依靠    他住

yāva+d+eva    ñāṇa+matta<mad   paissati+matta     anissita     viharati

adv.      n.   pp.(f.s.Abl.)    f.  pp.(f.s.Abl.)  pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,

 

na ca kiñci loke upādiyati. Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī viharati.

並且 任何 在世間  他取    如是      諸比丘!     比丘   在身      隨觀   他住

na ca kiñci  loka  upādiyati  eva+pi     bhikkhu     bhikkhu  kāya  kāya+anupassin viharati

ind.  m.s.Loc. 3s.pres.   adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

並且在世間一無所取。諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

Ānāpānapabbaniṭṭhita.

 

 Kāyānupassanā iriyāpathapabba ﹝身隨觀四威儀﹞

 

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu gacchanto vā ‘gacchāmī’ti pajānāti,

再者        諸比丘!   比丘     正在去         我去       他詳知

bhikkhu    bhikkhu  gacchanta      gacchati      pajānāti

ind.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  ppr.(m.s.Nom.)  1s.pres.      3s.pres.

再者,諸比丘!正在去的比丘,他詳知︰『我去』;

 

hito vā  hitomhī’ti  pajānāti, nisinno vā ‘nisinnomhī’ti pajānāti, sayāno vā

已站立  已站立+ ()   他知     已坐        已坐  ()   他知     臥的

hita     hita+amhi    pajānāti   nisinna      nisinna+amhi    pajānāti   sayāna

pp.(m.s.Nom.) pp. 1s.pres.  3s.pres.  pp.(m.s.Nom.)  pp.  1s.pres.  3s.pres.  adj.(m.s.Nom.)

或正在站著,他詳知︰『我站著』;或正在坐著,他詳知︰『我坐著』;

 

‘sayānomhī’ti pajānāti. Yathā yathā vā panassa kāyo paihito hoti tathā tathā na pajānāti.

臥的  () 他詳知   如此  如此        已設定 變成 ...如是     詳知

sayāna+amhi   pajānāti               pana+assa   kāya  paihita  hoti            na  pajānāti

adj.  1s.pres.  3s.pres.                 m.s.Gen. m.s.Nom. pp.(m.s.Nom.) 3s.pres. n.s.Acc. 3s.pres.

正在臥著,他詳知︰『我臥著』。又他的身體無論成為何種姿態,就這樣他以這種方式詳知它。

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati,

這樣  身內       在身      隨觀    他住    在外部   在身      隨觀    他住

iti  ajjhatta       kāya   kāya+anupassin viharati  bahiddhā    kāya  kāya+anupassin viharati

ind.   adv.       m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住;或在身外[10],在身隨觀身而住;

 

Ajjhattabahiddhā   vā  kāye kāyānupassī  viharati;

身內   身外                 隨觀      他住

ajjhatta+bahiddhā         kāya  kāya+anupassin   viharati

adj.      adv.           m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在身隨觀身而住。

 

samudayadhammānupassī vā kāyasmi viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmi viharati,

(起因)        隨觀      在身    他住            隨觀        在身    他住

samudaya+dhamma+anupassin    kāya   viharati  vaya+dhamma+anupassin     kāya    viharati

m.        n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc. 3s.pres.   m.      n.  adj.(m.s.Nom.) m.s.Loc.  3s.pres.

在身隨觀集法而住;或在身隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā kāyasmi viharati.

(起因)     法隨觀           在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin     kāya     viharati

m.       m.    n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.    3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住;

 

‘Atthi  kāyo’ti vā panassa  sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它存在                   已在前站立     變成

atthi   kāya      pana+assa  sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. m.s.Nom.    m.s.Gen. f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

adv.   n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu kāye kāyānupassī  viharati.

如是      諸比丘!     比丘   在身      隨觀身   他住

eva+pi     bhikkhu     bhikkhu  kāya  kāya+anupassin  viharati

adv.         m.p.Voc.  m.s.Nom. m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

 Iriyāpathapabba  niṭṭhita.

Kāyānupassanā sampajānapabba ﹝身隨觀正知﹞

 

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu abhikkante paikkante sampajānakārī hoti,

再者        諸比丘!    比丘      前進      返回    一起    作者  他成為

bhikkhu    bhikkhu  abhikkanta  paikkanta  sam-pajāna+kārin  hoti

ind.        m.p.Voc.  m.s.Nom. pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.) adj.   m.s.Nom. 3s.pres.

再者,諸比丘!比丘向前()、返回(),成為全知者

 

ālokite    vilokite   sampajānakārī hoti, samiñjite pasārite  sampajānakārī  hoti,

看前面     看旁邊    一起    作者 他成為  彎曲    伸出    一起    作者   他成為

ālokita     vilokita    sam-pajāna+kārin  hoti  samiñjita  pasārita  sam-pajāna+kārin   hoti

pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.) adj.  m.s.Nom. 3s.pres. pp.(m.s.Loc.) pp.(m.s.Loc.)adj. m.s.Nom.  3s.pres.

看前面時,看旁邊時,成為全知者;彎曲時,伸出時,成為全知者;

 

saghāṭipattacīvaradhārae   sampajānakārī  hoti,

僧伽梨          攜帶    一起    作者   他成為

saghāṭi +patta+cīvara+dhāraa  sam-pajāna+kārin   hoti

 f.      m.     n.   n.s.Loc.        m.s.Nom.  3s.pres.

攜帶僧伽梨衣及鉢及衣時,成為全知者;

 

asite    pīte  khāyite  sāyite  sampajānakārī  hoti,

                       一起    作者  他成為

asita       pīta  khāyita  sāyita    sam-pajāna+kārin  hoti

pp.(m.s.Loc.)                  adj.  m.s.Nom.   3s.pres.

吃、喝、嚼、嘗時,成為全知者;

 

uccārapassāvakamme   sampajānakārī hoti,

大便   小便    動作    一起    作者  他成為

uccāra+passāva+kamma   sam-pajāna+kārin  hoti

 m.     m.    n.s.Loc.  adj.   m.s.Nom.  3s.pres.

大便、小便時,成為全知者;

 

gate   hite  nisinne  sutte  jāgarite  bhāsite  tuhībhāve  sampajānakārī  hoti.

      站立          睡眠     清醒          變成沈默     一起    作者  他成為

gata    hita   nisinna   sutta    jāgarita   bhāsita    tuhībhāva   sam-pajāna+kārin  hoti

pp.(m.s.Loc.)″                             m.s.Loc.    adj.   m.s.Nom.  3s.pres.

去、站、坐、睡、醒、語、默時,成為全知者。

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內        在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave, bhikkhu  kāye  kāyānupassī   viharati.

如是       諸比丘!     比丘   在身       隨觀身      他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu  kāya   kāya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.)  3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

Sampajānapabba niṭṭhita.

 

Kāyānupassanā paikūlamanasikārapabba﹝身隨觀厭逆作意﹞

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu imameva  kāya  uddha  pādatalā,

再者        諸比丘!    比丘    如此   身體     向上       足掌

bhikkhu   bhikkhu   ima+eva  kāya    uddha   pādatala

ind.         m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Acc. ind. m.s.Acc.  adv.      n.s.Abl.

再者,諸比丘!比丘對這身體,從腳掌往上,

 

adho kesamatthakā,  tacapariyanta  pūra nānappakārassa asucino paccavekkhati–

向下               末端、界限  充滿的  種種 種類的     不淨       ...觀察

adho  kesa+matthaka   taca + pariyanta    pūra   nāna-pakāra      asuci     paccavekkhati

adv.  m.   m.s.Abl.    m. adj.(s.Acc.) adj.(m.s.Acc.) adj.(m.s.Gen.) adj.(m.s.Gen.)   3s.pres.

從頭頂往下,()皮包著,他觀察充滿種種的不淨:

 

‘atthi imasmi  kāye  1kesā  2lomā  3nakhā 4dantā  5taco  6masa 7nhāru

存在    在此    在身   諸頭髮   諸身毛  諸指甲  諸牙                   

atthi    aya    kāya   kesa    loma     nakha  danta   taca      masa    nhāru

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc. m.p.Nom. n.p.Nom. m.p.Nom. m.p.Nom. n.s.Nom.  n.s.Nom.  m.s.Nom.

『在此身,有1頭髮、2身毛、3指甲、4牙、5皮、6肉、7腱、

 

8aṭṭhi  9aṭṭhimiñja 10vakka  11hadaya  12yakana 13kilomaka 14pihaka

         骨髓          腎臟       心臟         肝臟        肋膜       脾臟

aṭṭhi      aṭṭhimiñja       vakka       hadaya       yakana     kilomaka     pihaka

n.s.Nom.   f.s.Nom.      n.s.Nom.     n.s.Nom.      n.s.Nom.   n.s.Nom.     n.s.Nom.

8骨、9骨髓、10腎臟、11心臟、12肝臟、13肋膜、14脾臟、

 

15papphāsa 16anta 17antagua 18udariya 19karīsa 20pitta 21semha

肺臟              腸間膜                              

papphāsa      anta    antagua      udariya     karīsa     pitta     semha

n.s.Nom.     n.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.   n.s.Nom.  n.s.Nom.   n.s.Nom.

15肺臟、16腸、17腸間膜、18胃、19糞、20膽、21痰、

 

22pubbo 23lohita 24sedo 25medo 26assu 27vasā 28kheo 29sighāṇikā 30lasikā 31muttan’ti.

                 脂肪        油脂    唾液     鼻涕     關節滑液   尿

pubba   lohita   seda    meda    assu  vasā    khea   sighāṇikā    lasikā    mutta   ti

m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. n.s.Nom. f.s.Nom. m.s.Nom. f.s.Nom.  f.s.Nom.   n.s.Nom.

22膿、23血、24汗、25脂肪、26淚、27油脂、28唾液、29鼻涕、30關節滑液、31尿。

 

 “Seyyathāpi, bhikkhave, ubhatomukhā putoi[11]  pūrā  nānāvihitassa     dhaññassa,

譬如          諸比丘!                 充滿的 種種的  已供給        穀物

seyyathā+pi    bhikkhu    ubhato+mukha  putoi    pūra    nānā + vihita        dhañña

adv.          m.p.Voc.   adj.   f.s.Nom. f.s.Nom. adj.(f.s.Nom.)adj. pp.(n.s.Gen.)    n.s.Gen.

諸比丘!好像兩口的袋,充滿種種供應的穀物,

 

seyyathida  sālīna vīhīna muggāna māsāna tilāna  taṇḍulāna.

       ()      稻穀        綠豆        菜豆       芝麻       米粒

sa+yathā+ida    sāli       vīhi       mugga        māsa       tilāna     taṇḍula

ind.     m.p.Gen.   m.p.Gen.    m.p.Gen.     m.p.Gen.    n.p.Gen.    n.p.Gen.

這就是:米、稻穀、綠豆、菜豆、芝麻、糙米[12]

 

Tamena    cakkhumā  puriso  muñcitvā  paccavekkheyya–

   這、那    有眼的             釋放       ...觀察

ta+ena<eta  cakkhumant   purisa    muñcati   paccavekkhati(<pai+ava+ikkh)

3s.Acc. s.Acc. adj.(m.s.Nom.) m.s.Nom.    ger.        3s.opt.

有眼睛的人把它倒出來之後,能觀察到:

 

 

 

‘ime  sālī  ime  vīhī  ime  muggā  ime  māsā  ime  tilā  ime  taṇḍulā’ti.

這些     這些   稻穀  這些   綠豆    這些   菜豆   這些  芝麻  這些   糙米

aya  sāli  aya   vīhi  aya mugga  aya   māsa  aya   tila   aya   taṇḍula

m.p.Nom.                           n.p.Nom.           

『這些是米,這些是稻穀,這些是綠豆,這些是菜豆,這些是芝麻,這些是糙米。』

 

Evameva kho, bhikkhave, bhikkhu imameva  kāya  uddha  pādatalā,

同樣地        諸比丘!    比丘    如此   身體     向上       足掌

eva+eva      bhikkhu    bhikkhu  ima+eva   kāya    uddha    pādatalā

adv.           m.p.Voc.  m.s.Nom.  m.s.Acc. ind. m.s.Acc.  adv.      n.s.Abl.

同樣地;諸比丘!比丘對這身體,從腳掌往上,

 

adho kesamatthakā,  tacapariyanta  pūra nānappakārassa asucino paccavekkhati–

向下                末端、界限  充滿的  種種 種類的    不淨       ...觀察

adho  kesa+matthaka   taca + pariyanta    pūra   nāna-pakāra      a+suci     paccavekkhati

adv.  m.   m.s.Abl.    m. adj.(s.Acc.) adj.(m.s.Acc.) adj.(m.s.Gen.) adj.(m.s.Gen.)   3s.pres.

從頭頂往下,()皮包著,他觀察充滿種種的不淨:

 

 ‘atthi imasmi  kāye  1kesā  2lomā  3nakhā 4dantā  5taco  6masa 7nhāru

存在    在此    在身   諸頭髮   諸身毛  諸指甲  諸牙                   

atthi    aya    kāya    kesa    loma     nakha  danta   taca      masa     nhāru

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc. m.p.Nom. n.p.Nom. m.p.Nom. m.p.Nom. n.s.Nom.  n.s.Nom.  m.s.Nom.

『在此身,有1頭髮、2身毛、3指甲、4牙、5皮、6肉、7腱、

 

8aṭṭhi  9aṭṭhimiñja 10vakka  11hadaya  12yakana 13kilomaka 14pihaka

         骨髓          腎臟       心臟         肝臟        肋膜       脾臟

aṭṭhi      aṭṭhimiñja       vakka       hadaya       yakana     kilomaka     pihaka

n.s.Nom.   f.s.Nom.      n.s.Nom.     n.s.Nom.      n.s.Nom.   n.s.Nom.     n.s.Nom.

8骨、9骨髓、10腎臟、11心臟、12肝臟、13肋膜、14脾臟、

 

15papphāsa 16anta 17antagua 18udariya 19karīsa 20pitta 21semha

肺臟               腸間膜                               

papphāsa      anta    antagua      udariya      karīsa     pitta     semha

n.s.Nom.     n.s.Nom.  n.s.Nom.     n.s.Nom.    n.s.Nom.  n.s.Nom.   n.s.Nom.

15肺臟、16腸、17腸間膜、18胃、19糞、20膽、21痰、

 

 

 

22pubbo 23lohita 24sedo 25medo 26assu 27vasā 28kheo 29sighāṇikā 30lasikā 31muttan’ti.

                 脂肪        油脂    唾液     鼻涕     關節滑液   尿

pubba   lohita   seda    meda    assu  vasā    khea   sighāṇikā    lasikā    mutta   ti

m.s.Nom. n.s.Nom. m.s.Nom. m.s.Nom. n.s.Nom. f.s.Nom. m.s.Nom. f.s.Nom.  f.s.Nom.   n.s.Nom.

22膿、23血、24汗、25脂肪、26淚、27油脂、28唾液、29鼻涕、30關節滑液、31尿。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣  身內      在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin  viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

Paikūlamanasikārapabba niṭṭhita.

 

 

 Kāyānupassanā dhātumanasikārapabba ﹝身隨觀界作意﹞

 

 Puna capara, bhikkhave,

再者        諸比丘!

                  bhikkhu

       ind.        m.p.Voc.

再者,諸比丘!

 

 

 

 

 

 

 

bhikkhu  imameva  kāya yathāṭhita yathāpaihita dhātuso paccavekkhati–

比丘        如此        依照  安置    依照  擺放        從界      ...觀察

bhikkhu  ima+eva   kāya   yathā+ṭhita    yathā+paihita      dhātu     paccavekkhati

m.s.Nom. m.s.Acc.    m.s.Acc. adv. pp.(m.s.Acc.) adv. pp.(m.s.Acc.)  f.p.Abl.     3s.pres.

比丘對這身體隨意安置,隨意擺放[13],從觀察:

 

‘atthi  imasmi kāye  1pathavīdhātu  2āpodhātu  3tejodhātu  4vāyodhātū’ti.

存在   在此      在身                                  

atthi    aya     kāya     pathavī+dhātu    āpo+dhātu   tejo+dhātu    vāyo+dhātu   ti

3s.pres. m.s.Loc.  m.s.Loc.   f.    f.s.Nom.    m. f.s.Nom.  m. f.s.Nom.   m.  f.s.Nom.

『在這身體,有1地界、2水界、3火界、4風界。』

 

“Seyyathāpi  bhikkhave,  dakkho  goghātako vā  goghātakantevāsī     vā

譬如、像      諸比丘!     熟練     殺牛者        殺牛者   徒弟(內住者) 

seyyathā+pi   bhikkhu      dakkha    goghātaka        goghātaka+antevāsin<ante+vas

adv.         m.p.Voc.   adj.(m.s.Nom.)  m.s.Nom.        m.      m.s.Nom.

諸比丘!譬如熟練的屠牛者,或屠牛者的徒弟,

 

gāvi vadhitvā     catumahāpathe     bilaso vibhajitvā nisinno assa. Evameva kho,

母牛  殺了之後           ()    一片一片地  分離後    已坐      同樣地

<go   vadhati       catu+mahā+patha   <bila部分 vibhajati<vi+ bhaj nisīdati atthi 

f.s.Acc.  ger.               m.s.Loc.        adv.    ger.     pp.(m.s.Nom.) 3s.opt.

殺牛後,()一片一片地分離後,坐在十字路口;同樣地;

 

bhikkhave, bhikkhu imameva kāya yathāṭhita yathāpaihita dhātuso paccavekkhati–

諸比丘!  比丘     如此      依照 安置    依照   擺放      從界    ...觀察

bhikkhu  bhikkhu  ima+eva  kāya  yathā+ṭhita    yathā+paihita    dhātu   paccavekkhati

m.p.Voc. m.s.Nom. m.s.Acc.  m.s.Acc. adv. pp.(m.s.Acc.) adv. pp.(m.s.Acc.) f.p.Abl.   3s.pres.

諸比丘!比丘對這身體隨意安置,隨意擺放,從觀察:

 

‘atthi imasmi kāye 1pathavīdhātu  2āpodhātu  3tejodhātu  4vāyodhātū’ti.

存在   在此   在身                                

atthi   aya   kāya    pathavī+dhātu   āpo+dhātu   tejo+dhātu  vāyo+dhātu   ti

3s.pres. m.s.Loc. m.s.Loc.  f.   f.s.Nom.  m. f.s.Nom.   m. f.s.Nom.  m.  f.s.Nom.

『在此身,有1地界、2水界、3火界、4風界。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣  身內       在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta      kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin    viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

 Dhātumanasikārapabba niṭṭhita.

 

Kāyānupassanā navasivathikapabba ﹝身隨觀九種墓地觀﹞

 

﹝身隨觀九種墓地觀之一﹞

 Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者       諸比丘!   比丘    譬如     (應該)  身體            已棄

bhikkhu   bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra   sivathikā   chaḍḍita

      ind.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  adv.       3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.  pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

ekāhamata vā dvīhamata vā tīhamata vā uddhumātaka vinīlaka vipubbakajāta.

  已死   已死 已死     膨脹的   青瘀、藍黑色  膿爛  

eka+aha+mata<marati dvi+aha+mata  ti + aha + mata   uddhumātaka    vinīlaka     vipubbaka + jāta

pp.(n.s.Acc.)        pp.(n.s.Acc.)   pp.(n.s.Acc.)  adj.(n.s.Acc.)   adj.(n.s.Acc.)  pp.(n.s.Acc.)

死一日,或死二日,或死三日,膨脹,烏青,生膿;

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此     聯想、比較   此亦        如是        如是 將成爲 如是  過去

ta  ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvin eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.  3s.pres.             m.s.Nom.   m.s.Nom.    m.s.Nom.    m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內       在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是      諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

﹝身隨觀九種墓地觀之二﹞

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者      諸比丘!   比丘     譬如      (應該)   身體               已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra    sivathikā    chaḍḍita

             m.p.Voc.   m.s.Nom.  adv.        3s.opt.   n.s.Acc.   f.s.Loc.    pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

kākehi  vā khajjamāna kulalehi vā khajjamāna  gijjhehi    vā  khajjamāna

被諸烏鴉 ()被嚼  被諸鷹(hawk)   ()被嚼  被諸禿鷲(vultures)     ()被嚼

kāka       khajjati       kulala       khajjati         gijjha              khajjati

m.p.Ins.  ppr.(n.s.Acc.)   m.p.Ins.     ppr.(n.s.Acc.)    m.p.Ins.            ppr.(n.s.Acc.)

被烏鴉啄,或被鷹啄,或被禿鷲啄,

 

kakehi   vā  khajjamāna  sunakhehi vā khajjamāna byagghehi vā khajjamāna

被諸蒼鷺(herons)   ()被嚼       被諸狗         ()被嚼    被諸老虎       ()被嚼

kaka            khajjati        sunakha         khajjati     byaggha         khajjati

m.p.Ins.        ppr.(n.s.Acc.)     m.p.Ins.       ppr.(n.s.Acc.)   m.p.Ins.       ppr.(n.s.Acc.)

或被蒼鷺啄,或被狗咬,或被老虎咬,

 

dīpīhi vā khajjamāna sigālehi vā khajjamāna vividhehi vā  pāṇakajātehi   khajjamāna.

被諸豹(panther) ()被嚼 被狐狼       ()被嚼    種種        被活的小生物     ()被嚼

dīpin       khajjati      sigāla        khajjati       vividha          pāṇakajāta        khajjati

m.p.Ins.  ppr.(n.s.Acc.) m.p.Ins.   ppr.(n.s.Acc.)   adj.(m.p.Ins.)     m.p.Ins.      ppr.(n.s.Acc.)

或被豹咬,或被狐狼咬,或被種種小生物咬;

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此      聯想、比較   此亦       如是       如是 將成爲 如是 過去

ta ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvin eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom.  m.s.Nom.    m.s.Nom.     m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內       在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta     kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,   bhikkhu  kāye  kāyānupassī viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

﹝身隨觀九種墓地觀之三﹞

Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者       諸比丘!   比丘     譬如             身體              已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra    sivathikā    chaḍḍita

    ind.       m.p.Voc.   m.s.Nom.   adv.      3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.    pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

aṭṭhikasakhalika  samasalohita  nhārusambandha …pe…

                          筋、  連結、繫縛

aṭṭhika+sakhalika    sa+masa+lohita     nhāru+ sambandha < sambandhati<sa+bandh

n.      n.s.Acc.         m.    n.s.Acc.    m.    pp.(n.s.Acc.)

()筋連結的骨鏈,有肉有血;

 

 

 

 

 

﹝身隨觀九種墓地觀之四﹞

aṭṭhikasakhalika  nimasalohitamakkhita    nhārusambandha …pe…

                        塗抹                    連結

aṭṭhika+sakhalikā  ni+masa+lohita+makkhita<makkheti   nhāru+ sambandha < sambandhati

n.     n.s.Acc.       m.    n.   pp.(n.s.Acc.)            m.   pp.(n.s.Acc.)

()筋連結的骨鏈,無肉、有血塗布;

 

﹝身隨觀九種墓地觀之五﹞

aṭṭhikasakhalika  apagatamasalohita nhārusambandha …pe…

               離去                     連結

aṭṭhika+sakhalikā    apa-gata+masa+lohita     nhāru+ sambandha < sambandhati

n.      f.s.Acc.        pp.    m.   n.s.Acc.     m.   pp.(f.s.Acc.)

()筋連結的骨鏈,無肉無血;

 

﹝身隨觀九種墓地觀之六﹞

aṭṭhikāni apagatasambandhāni disā  vidisā  vikkhittāni,   aññena  hatthaṭṭhika

諸骨頭   離去   連結     ()  ()     散亂          另一處       

aṭṭhika   apagata+sambandha    disā   vi+disā  vikkhitta< vikkhipati  añña  hattha+aṭṭhika

n.p.Acc.  pp.  pp.(n.p.Acc.)    f.p.Acc. f.p.Acc.  pp.(f.p.Acc.)  adj.(n.s.Ins.)  m.   n.s.Acc.

沒有連結的骨頭,散亂在四方、四隅,手骨在另一處,

 

aññena pādaṭṭhika aññena gopphakaṭṭhika aññena jaghaṭṭhika aññena ūruṭṭhika

另一處        另一處     足踝         另一處 小腿、脛     另一處   大腿 

añña   pāda+aṭṭhika  añña    gopphaka+aṭṭhika   añña   jaghā+aṭṭhika   añña    ūru+aṭṭhika

adj.(n.s.Ins.) n. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) n.   n.s.Acc.  adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc.  adj.(n.s.Ins.) m. n.s.Acc.

足骨在另一處,足踝(ㄏㄨㄞˊ)骨在另一處,小腿骨在另一處,大腿骨在另一處,

 

aññena kaiṭṭhika aññena phāsukaṭṭhika aññena piṭṭhiṭṭhika aññena khandhaṭṭhika

另一處        另一處           另一處  脊椎      另一處        

añña    kai+aṭṭhika   añña  phāsukā+aṭṭhika    añña   piṭṭhi+aṭṭhika   añña   khandha+aṭṭhika

adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)  n. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)  m.  n.s.Acc.

髖骨在另一處,肋骨在另一處,脊椎骨在另一處,肩骨在另一處,

 

 

 

aññena gīvaṭṭhika aññena hanukaṭṭhika aññena dantaṭṭhika aññena sīsakaṭāha.

另一處          另一處             另一處   牙齒       另一處     

añña    gīvā+aṭṭhika   añña     hanukā+aṭṭhika  añña  danta+aṭṭhika   añña   sīsa +kaṭāha

adj.(n.s.Ins.) f. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.)   f.  n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) m. n.s.Acc. adj.(n.s.Ins.) m.  n.s.Acc.

頸骨在另一處,顎骨在另一處,牙齒在另一處,頭顱在另一處,

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此      聯想、比較   此亦       如是       如是 將變成 如是  過去

ta  ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvī eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.             m.s.Nom.  m.s.Nom.   m.s.Nom.    m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati …pe…

這樣 身內        在身       隨觀    他住

iti  ajjhatta      kāya  kāya+anupassin  viharati

ind.   adv.      m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住()

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

﹝身隨觀九種墓地觀之七﹞

 Puna capara, bhikkhave, bhikkhu seyyathāpi passeyya sarīra sivathikāya chaḍḍita

再者        諸比丘!   比丘     譬如             身體             已棄

bhikkhu    bhikkhu  seyyathā+pi  passati   sarīra   sivathikā   chaḍḍita

     ind.        m.p.Voc.  m.s.Nom.  adv.        3s.opt.   n.s.Acc.  f.s.Loc.  pp.(n.s.Acc.)

再者,諸比丘!譬如比丘應該看丟棄在墓地的屍體:

 

aṭṭhikāni  setāni     sakhavaṇṇapaibhāgāni…pe…

                   顏色  相似、像

aṭṭhika      seta       sakha+vaṇṇa+paibhāga

n.p.Acc. adj.(n.p.Acc.)  m.    m.  adj.(n.p.Acc.)

骨頭是白的,像螺的顏色,

﹝身隨觀九種墓地觀之八﹞

aṭṭhikāni  puñjakitāni    terovassikāni  …pe…

諸骨     成堆的 混合泥土   超過    一年

aṭṭhika    puñja + kita      tero(=tiro)+vassika

n.p.Acc.   m.   n.p.Acc.       adj.(n.p.Acc.)

過了一年後,骨頭混雜泥土

 

﹝身隨觀九種墓地觀之九﹞

aṭṭhikāni    pūtīni    cuṇṇakajātāni.

諸骨         腐敗       粉末  

aṭṭhika        pūti       cuṇṇaka+jāta

n.p.Acc.  adj.(n.p.Acc.)  n.  pp.(n.s.Acc.)

骨頭腐敗,生成粉末;

 

So imameva kāya upasaharati–‘ayampi kho kāyo evadhammo evabhāvī eva-anatīto’ti.

  如此      聯想、比較   此亦       如是       如是 將變成 如是  過去

ta  ima+eva kāya  upasaharati  aya+pi    kāya evaṁ+dhamma  evaṁ+bhāvī eva-an+atīta

m.s.Nom.   m.s.Acc.   3s.pres.           m.s.Nom.    m.s.Nom.    m.s.Nom.    m.s.Nom.

他這樣對這身體一起聯想:『()這身體也是這樣,未來會變成這樣。』

 

Iti ajjhatta  vā  kāye kāyānupassī viharati, bahiddhā vā kāye kāyānupassī viharati,

這樣 身內       在身       隨觀   他住    在身外   在身   身隨觀      他住

iti  ajjhatta       kāya   kāya+anupassin viharati  bahiddhā     kāya  kāya+anupassin viharati

ind.   adv.       m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adv.     m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內隨觀身而住;或在身外,在身隨觀身而住;

 

Ajjhattabahiddhā   vā  kāye kāyānupassī  viharati;

身內    身外               隨觀      他住

ajjhatta+bahiddhā         kāya  kāya+anupassin  viharati

 adj.      adv.         m.s.Loc. m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在身隨觀身而住。

 

 

 

 

 

samudayadhammānupassī vā kāyasmi viharati, vayadhammānupassī vā kāyasmi viharati,

(起因)        隨觀      在身    他住            隨觀        在身    他住

samudaya+dhamma+anupassin    kāya   viharati  vaya+dhamma+anupassin    kāya    viharati

m.        n. adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc. 3s.pres.     m.   n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.  3s.pres.

在身隨觀集法而住;或在身隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā kāyasmi viharati.

(起因)     法隨觀            在身      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin    kāya      viharati

m.      m.n.  m.n.  adj.(m.s.Nom.)  m.s.Loc.   3s.pres.

或在身隨觀集法及(隨觀)滅法而住;

 

‘Atthi  kāyo’ti vā panassa  sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它存在                   已在前站立     變成

atthi   kāya      pana+assa  sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. m.s.Nom.    m.s.Gen. f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)  3s.pres.

或『身存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu kāye  kāyānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘    在身       隨觀身    他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   kāya   kāya+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在身隨觀身而住。

 

 Navasivathikapabba niṭṭhita.

 

Cuddasakāyānupassanā niṭṭhitā.

 

 

 

 

 

Vedanānupassanā ﹝受隨觀﹞

 

“Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu  vedanāsu  vedanānupassī viharati? Idha, bhikkhave,

如何     此外   諸比丘!   比丘   在諸感受  諸感受  隨觀   他住 在此處  諸比丘!

kathaṁ+ca       bhikkhu   bhikkhu   vedanā   vedanā+anupassin viharati  idha  bhikkhu

adv.            m.p.Voc.  m.s.Nom.  f.p.Loc.   f.   adj.(f.p.Acc.)  3s.pres. adv.  m.p.Voc.

然而,諸比丘!比丘如何在諸感受,隨觀諸感受而住?在這裡,諸比丘!

 

bhikkhu  sukhavā vedana  vedayamāno‘sukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

比丘     快樂  連詞  感受     (正在)被感受     快樂     感受     我感受     他知

bhikkhu    sukha     vedanā vedayamāna<vedayati<vidsukha vedanā   vedayati   pajānāti

m.s.Nom.  f.s.Acc.     f.s.Acc.    ppr.(m.s.Nom.)   f.s.Acc.   f.s.Acc.   1s.pres.     3s.pres.

比丘感受樂受時,他詳知︰『我感受樂受』;

 

dukkha vā vedana vedayamāno  ‘dukkha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

    連詞   感受     (正在)被感受            感受      我感受      他詳知

dukkha    vedanā vedayamāna<vediyati   dukkha    vedanā    vedayati     pajānāti

f.s.Acc.   f.s.Acc. ppr.pass.caus.(m.s.Nom.) f.s.Acc.   f.s.Acc.    1s.pres.      3s.pres.

感受苦受時,他詳知︰『我感受苦受』;

 

adukkhamasukha vā vedana vedayamāno‘adukkhamasukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

      連詞 感受  (正在)被感受             感受   我感受     他知

a-dukkha+m+a-sukha  vedanā vediyati(pass.caus.) a-dukkha+m+a-sukha  vedanā vedayati   pajānāti

  m.n.     f.s.Acc.  f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.)    m.n.     f.s.Acc.   f.s.Acc.  1s.pres.    3s.pres.

感受不苦不樂受時,他詳知︰『我感受不苦不樂受』。

 

sāmisa vā sukha vedanavedayamāno ‘sāmisa sukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

有污染 連詞 快樂  感受  (正在)被感受     污染的 快樂    感受     我感受   他詳知

sāmisa     sukha  vedanā vediyati(pass.caus.) sa + āmisa sukha   vedanā   vedayati   pajānāti

 adj.     f.s.Acc.  f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.(f.Nom.) f.s.Acc.   f.s.Acc.   1s.pres.    3s.pres.

感受有污染的樂受時,他詳知︰『我感受有污染的樂受』;

 

nirāmisa vā sukha vedana vedayamāno ‘nirāmisa sukha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

污染 連詞 快樂   感受   (正在)被感受    污染的 快樂     感受    我感受   他詳知

ni(r)+āmisa  sukha  vedanā vediyati(pass.caus.) ni(r)+āmisa sukha   vedanā   vedayati   pajānāti

adj.(f.s.Acc.) f.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.( f.s.Nom.) f.s.Acc.   f.s.Acc.   1s.pres.   3s.pres.

感受無污染的樂受時,他詳知︰『我感受無污染的樂受』;

 

sāmisa vā dukkha vedana vedayamāno ‘sāmisa dukkha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

污染          感受  (正在)被感受  污染的        感受    我感受   他詳知

sa+āmisa  dukkha   vedanā vediyati(pass.caus.) sa+āmisa  dukkha  vedanā  vedayati  pajānāti

adj.(f.s.Acc.) f.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.) adj.( f.s.Nom.) f.s.Acc.  f.s.Acc.  1s.pres.   3s.pres.

感受有污染的苦受時,他詳知︰『我感受有污染的苦受。』

 

nirāmisa vā dukkha vedana vedayamāno ‘nirāmisa dukkha vedana vedayāmī’ti pajānāti;

污染          感受   (正在)被感受     污染的         感受    我感受   他詳知

ni(r)+āmisa  dukkha  vedanā vediyati(pass.caus.) ni(r)+āmisa  dukkha  vedanā  vedayati   pajānāti

adj.(f.s.Acc.) f.s.Acc. f.s.Acc. ppr.(m.s.Nom.)  adj.(f.s.Nom.)   f.s.Acc.  f.s.Acc.  1s.pres.   3s.pres.

感受無污染的苦受時,他詳知︰『我感受無污染的苦受』,

 

sāmisa vā adukkhamasukha vedana vedayamāno

污染的              感受    (正在)被感受

sa+āmisa    a-dukkha+m+a-sukha   vedanā   vediyati(pass.caus.)

adj.(f.s.Nom.)  m.n.      f.s.Acc.   f.s.Acc.   ppr.(m.s.Nom.)

感受有污染的不苦不樂受時,

 

‘sāmisa  adukkhamasukha  vedana vedayāmī’ti  pajānāti;

污染的                感受    我感受       他詳知

sa+āmisa    a-dukkha+m+a-sukha    vedanā   vedayati      pajānāti

adj.(f.s.Nom.)   m.n.    f.s.Acc.    f.s.Acc.   1s.pres.       3s.pres.

他詳知︰『我感受有污染的不苦不樂受。』

 

nirāmisa vā adukkhamasukha vedana vedayamāno

污染                  感受     (正在)被感受

ni(r)+āmisa  a-dukkha+m+a-sukha    vedanā    vediyati(pass.caus.)

adj.(f.s.Acc.)   m.n.     f.s.Acc.    f.s.Acc.     ppr.(m.s.Nom.)

感受無污染的不苦不樂受時,

 

‘nirāmisa adukkhamasukha  vedana vedayāmī’ti pajānāti;

  污染的              感受    我感受       他詳知

ni(r)+āmisa   a-dukkha+m+a-sukha  vedanā   vedayati     pajānāti

adj.(f.s.Nom.)  m.n.      f.s.Acc.  f.s.Acc.   1s.pres.       3s.pres.

他詳知︰『我感受無污染的不苦不樂受。』

 

 

iti ajjhatta vā vedanāsu vedanānupassī viharati, bahiddhā vā vedanāsu vedanānupassī viharati,

這樣 身內 在諸感受 諸感受  隨觀   他住   在外部  在諸感受 諸感受  隨觀    他住

iti  ajjhatta   vedanā   vedanā+anupassin viharati bahiddhā    vedanā   vedanā+anupassin  viharati

ind.   adv.    f.p.Loc.   f. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.   adv.     f.p.Loc.    f.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內,在諸感受隨觀諸感受而住;或在身外,在諸感受隨觀諸感受而住;

 

ajjhattabahiddhā  vā  vedanāsu vedanānupassī viharati;

              在諸感受 諸感受  隨觀      他住

ajjhatta+bahiddhā        vedanā   vedanā+anupassin  viharati

adj.       adv.         f.p.Loc.  f.   adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

或在身內及身外,在諸感受隨觀諸感受而住。

 

samudayadhammānupassī vā vedanāsu viharati,

            隨觀   在諸感受   他住

samudaya+ dhamma+anupassin    vedanā    viharati

m.      n. adj.(m.s.Nom.)    f.p.Loc.   3s.pres.

或在諸感受隨觀集法而住;

 

vayadhammānupassī vā vedanāsu viharati, samudayavayadhammānupassī vā vedanāsu viharati.

        隨觀  在諸感受   他住                  隨觀   在諸感受  他住

vaya+dhamma+anupassin  vedanā   viharati  samudaya+vaya+dhamma+anupassin  vedanā   viharati

m.n.  n.    adj.(m.s.Nom.) f.p.Loc.  3s.pres.   m.     m.n. m.n. adj.(m.s.Nom.)  f.p.Loc.  3s.pres.

或在諸感受隨觀滅法而住;或在諸感受隨觀集法及滅法而住,

 

 ‘Atthi  vedanā’ti vā panassa  sati   paccupaṭṭhitā  hoti.

它存在  感受                 已在前站立      變成

atthi   vedanā    pana+assa     sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. f.s.Nom.     m.s.Gen.   f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

『感受存在』的念現起,

 

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 無依靠   他住  並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

 

 

evampi kho, bhikkhave,  bhikkhu vedanāsu vedanānupassī  viharati.

如是       諸比丘!     比丘   在諸感受  諸感受   隨觀     他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   vedanā   vedanā+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom.  f.p.Loc.   f.  adj.(f.p.Acc.)   3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在諸感受隨觀諸感受而住。

 

Vedanānupassanā niṭṭhitā.

 

 Cittānupassanā ﹝心隨觀﹞

“Kathañca  pana, bhikkhave,  bhikkhu  citte  cittānupassī  viharati?

如何?     然而  諸比丘!      比丘     在心      隨觀     他住

katha+ca         bhikkhu      bhikkhu   citta  citta+anupassin   viharati

 adv.             m.p.Voc.     m.s.Nom.  n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

再者,諸比丘!比丘如何在心隨觀心而住?

 

Idha, bhikkhave, bhikkhu  sarāga  vā  citta ‘sarāga cittan’ti  pajānāti,

在這裡  諸比丘!  比丘    染的  連詞         染的           他詳知

Idha   bhikkhu   bhikkhu   sa-rāga          citta     sa-rāga     citta     pajānāti

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom. adj.(n.s.Acc.)    n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.   3s.pres.

在這裡,諸比丘!比丘心有染,他詳知︰『心有染』;

 

vītarāga vā citta ‘vītarāga cittan’ti pajānāti; sadosa vā citta ‘sadosa cittan’ti pajānāti,

已離+ 連詞    已離        他詳知     連詞               他詳知

vīta-rāga     citta  vīta-rāga  citta   pajānāti   sa-dosa     citta    sa-dosa  citta    pajānāti

adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres. adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres.

心離染,他詳知︰『心離染』;心有瞋,他詳知︰『心有瞋』;

 

vītadosavā citta ‘vītadosa cittan’ti pajānāti; samoha vā citta ‘samoha cittan’ti pajānāti,

已離 連詞      已離        他詳知   連詞            他詳知

vīta-dosa    citta   vīta-dosa  citta   pajānāti  sa-moha    citta   sa-moha  citta  pajānāti

adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc. adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres. adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom. 3s.pres.

心離瞋,他詳知︰『心離瞋』;心有癡,他詳知︰『心有癡』;

 

 

 

 

vītamoha vā citta ‘vītamoha cittan’ti pajānāti;

已離    連詞     已離            他詳知

vīta-moha    citta     vīta-moha   citta     pajānāti

adj.(n.s.Acc.) n.s.Acc.  adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心離癡,他詳知︰『心離癡』;

 

sakhitta[14] vā citta ‘sakhitta cittan’ti  pajānāti,

昏昧                   昏昧             他詳知

sakhitta        citta    sakhitta   citta      pajānāti

pp.(n.s.Acc.)   n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

心昏昧,他詳知︰『心昏昧』;

 

vikkhitta   vā  citta ‘vikkhitta cittan’ti pajānāti;

已散亂                    散亂            他詳知

vi+k+khitta< khipati  citta     vikkhitta    citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)     n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心散亂,他詳知︰『心散亂』;

 

mahaggata   vā  citta ‘mahaggata cittan’ti pajānāti,

廣大、大至                   廣大             他詳知

maha+g+gata已到   citta     mahaggata   citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)        n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

廣大心,他詳知︰『廣大心』;

 

amahaggata   vā  citta  ‘amahaggatacittan’ti pajānāti;

廣大、大至                 廣大             他詳知

a+mahaggata          citta     a + mahaggata    citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)        n.s.Acc.    pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.   3s.pres.

無廣大心,他詳知︰『無廣大心』;

 

sa-uttara   vā  citta  ‘sa-uttara  cittan’ti  pajānāti,

  更上                    更上            他詳知

sa-uttara           citta      sa-uttara      citta     pajānāti

adj.(n.s.Acc.)    n.s.Acc.  adj.(n.s.Nom.)   n.s.Nom.  3s.pres.

有上心,他詳知︰『有上心』;

 

 

anuttara  vā  citta ‘anuttara  cittan’ti  pajānāti;

  更上                 更上            他詳知

an-uttara         citta      an-uttara     citta    pajānāti

adj.(n.s.Acc.)    n.s.Acc.  adj.(n.s.Nom.) n.s.Nom.  3s.pres.

無上心,他詳知︰『無上心』;

 

samāhita   vā  citta  ‘samāhita cittan’ti  pajānāti,

已安置                   已安置             他詳知

samāhita< dhā放置  citta     samāhita    citta      pajānāti

pp.(n.s.Acc.)     n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心定,他詳知︰『心定』;

 

asamāhita  vā  citta ‘asamāhita cittan’ti pajānāti;

   安置                安置           他詳知

a+samāhita        citta    a+samāhita    citta    pajānāti

pp.(n.s.Acc.)     n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.) n.s.Nom.   3s.pres.

心未定,他詳知︰『心未定』;

 

vimutta      vā    citta ‘vimutta  cittan’ti   pajānāti,

已解脫                        解脫               他詳知

vimutta<vimuccati<muc釋放 citta   vimutta     citta        pajānāti

pp.(n.s.Acc.)           n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.   3s.pres.

心解脫,他詳知︰『心解脫』;

 

avimutta  vā  citta ‘avimutta  cittan’ti  pajānāti.

未解脫                  解脫            他詳知

a+vimutta        citta    a+vimutta      citta     pajānāti

pp.(n.s.Acc.)   n.s.Acc.  pp.(n.s.Nom.)  n.s.Nom.  3s.pres.

心未解脫,他詳知︰『心未解脫』。

 

Iti ajjhatta vā citte cittānupassī viharati, bahiddhā vā citte cittānupassī viharati,

這樣  身內      在心     隨觀   他住    身外      在心     隨觀    他住

iti  ajjhatta     citta citta+anupassin viharati   bahiddhā    citta  citta+anupassin viharati

ind.   adv.    n.s.Loc. n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.  adv.     n.s.Loc.  n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

這樣在身內,在心隨觀心而住;在身外,在心隨觀心而住;

 

 

 

 

 

 

ajjhattabahiddhā  vā citte  cittānupassī  viharati;

身內     身外        在心        隨觀    他住

ajjhatta+bahiddhā      citta    citta+anupassin  viharati

adj.       adv.      n.s.Loc.  n. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

在身內及身外,在心隨觀心而住。

 

samudayadhammānupassī    vā   cittasmi   viharati,

                隨觀             在心        他住

samudaya+dhamma+anupassin            citta         viharati

m.         n.  adj.(m.s.Nom.)         n.s.Loc.      3s.pres.

在心隨觀集法而住,

 

vayadhammānupassī  vā cittasmi  viharati,

           隨觀       在心      他住

vaya+dhamma+anupassin      citta      viharati

m.    n.   adj.(m.s.Nom.)   n.s.Loc.    3s.pres.

在心隨觀滅法而住;

 

samudayavayadhammānupassī vā  cittasmi viharati.

                隨觀       在心      他住

samudaya+vaya+dhamma+anupassin     citta      viharati

m.       m.n.   n.  adj.(m.s.Nom.)  n.s.Loc.   3s.pres.

在心隨觀集法及滅法而住,

 

 ‘Atthi  cittan’ti vā panassa    sati   paccupaṭṭhitā   hoti.

它存在                       已在前站立      變成

atthi     citta      pana + assa     sati     paccupaṭṭhita     hoti

3s.pres. n.s.Nom.       m.s.Gen.  f.s.Nom.  pp.(f.s.Nom.)   3s.pres.

『心存在』的念現起,

Yāvadeva ñāṇamattāya paissatimattāya anissito ca viharati, na ca kiñci loke upādiyati.

直到  如此     已沉浸    憶念  已沉浸 已無依靠    他住 並且 任何 在世間  他取

yāva+d+eva  ñāṇa+matta<mad paissati+matta  anissita    viharati      kiñci  loka   upādiyati

n.   pp.(f.s.Abl.) f. pp.(f.s.Abl.) pp.(m.s.Nom.) 3s.pres.      ind.  m.s.Loc. 3s.pres.

這樣直到浸入智、浸入憶念為止,他無依止而住,並且在世間一無所取。

 

 

 

 

Evampi kho, bhikkhave, bhikkhu  citte  cittānupassī   viharati.

如是        諸比丘!     比丘    在心       隨觀      他住

eva+pi      bhikkhu     bhikkhu   citta   citta+anupassin   viharati

adv.         m.p.Voc.    m.s.Nom. m.s.Loc.  m. adj.(m.s.Nom.) 3s.pres.

諸比丘!就這樣比丘在心隨觀心而住。

 

Cittānupassanā niṭṭhitā.

 

 Dhammānupassanā nīvaraapabba﹝法隨觀﹝五﹞蓋﹞

 

“Kathañca, bhikkhave, bhikkhu dhammesu  dhammānupassī viharati?

如何 然而  諸比丘!    比丘   在諸法    ()    隨觀      他住

katha+ca   bhikkhu   bhikkhu   dhamma    dhamma+anupassin   viharati

 adv.       m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.)   3s.pres.

又,諸比丘!比丘如何在諸法隨觀諸法而住?

 

Idha, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraesu.

在此處  諸比丘! 比丘   在諸法(=五蓋) 諸法     隨觀   他住   ()諸五  ()諸蓋

Idha   bhikkhu   bhikkhu  dhamma    dhamma+anupassin  viharati  pañca   nīvaraa

adv.   m.p.Voc.  m.s.Nom.  n.p.Loc.     n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

在這裡,諸比丘!比丘在五蓋諸法,隨觀(五蓋)諸法而住[15]

 

Kathañca pana, bhikkhave, bhikkhu dhammesu dhammānupassī viharati pañcasu nīvaraesu?

如何? 但是     諸比丘!  比丘  在諸法(=五蓋) 諸法   隨觀     他住   ()諸五  ()諸蓋

kathaṁ+ca pana  bhikkhu  bhikkhu   dhamma   dhamma+anupassin  viharati  pañcasu  nīvaraa

adv.          m.p.Voc.   m.s.Nom.  n.p.Loc.    n.  adj.(m.s.Nom.) 3s.pres. adj.(n.p.Loc.) n.p.Loc.

然而,諸比丘!比丘如何在五蓋諸法,隨觀諸法而住?

 

“Idha  bhikkhave, bhikkhu  santa  vā  ajjhatta kāmacchanda

在這裡  諸比丘!   比丘     存在         在身內        意欲

idha    bhikkhu   bhikkhu  santa< atthi       ajjhatta   kāma+c+chanda

adv.    m.p.Voc.  m.s.Nom. ppr.(m.s.Acc.)     adv.      m.n.   m.s.Acc.

在這裡,諸比丘!比丘在身內有慾的意欲,

 

‘atthi    me  ajjhatta kāmacchando’ti pajānāti,

存在    我的  在身內          意欲    他詳知

atthi    aha  ajjhatta   kāma+c+chanda   pajānāti

1s.pres. s.Gen.   adv.     m.n.  m.s.Nom.  3s.pres.

他詳知︰『在我的身內有慾的意欲』;

 

asanta vā ajjhatta kāmacchanda ‘natthi me ajjhatta kāmacchando’ti pajānāti;

存在   在身內          意欲   存在 我的   身內         意欲    他詳知

a+santa  ajjhatta kāma+c+chanda  na+atthi  aha ajjhatta kāma+c+chanda  pajānāti

ppr.(m.s.Acc.) adv.   m.n.  m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.n.  m.s.Nom.  3s.pres.

或在身內無慾的意欲,他詳知︰『在我的身內無慾的意欲』;

 

yathā ca  anuppannassa  kāmacchandassa  uppādo hoti  tañca  pajānāti,

如同        被生            意欲        被生              他詳知

yathā      an+uppanna    kāma+c+chanda     uppāda   hoti   ta+ca   pajānāti

adv.      pp.(m.s.Gen.)    m.n.  m.s.Nom.    m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的慾的意欲出生了,他詳知它;

 

yathā ca uppannassa kāmacchandassa  pahāna        hoti  tañca  pajānāti,

如同      被生           意欲     徹底捨斷                      他詳知

yathā    uppajjati    kāma+c+chanda  pahāna<(pa徹底+hā放棄) hoti  ta+ca  pajānāti

adv.  pp.(m.s.Gen.)   m.n.   m.s.Gen.      n.s.Nom.         3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的慾的意欲,徹底捨斷,他詳知它;

 

yathā ca  pahīnassa  kāmacchandassa  āyati  anuppādo  hoti tañca pajānāti.

如同      被捨棄            意欲      在未來     被生            他詳知

yathā    pahīyati(pass.) kāma+c+chanda              a + uppāda    hoti  ta+ca  pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)   m.n.   m.s.Gen.      adv.     m.s.Nom.   3s.pres. m.s.Acc. 3s.pres.

及像對被徹底捨斷的欲的意欲,在未來不出生,他詳知它。

 

“Santa vā ajjhattabyāpāda‘atthi  me  ajjhatta byāpādo’ti pajānāti,

存在      在身內      瞋﹑拂逆  存在  我的   身內             他詳知

santa   ajjhatta    byāpāda    atthi  aha ajjhatta  byāpāda    pajānāti

ppr.(m.s.Acc.) adv.    m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.  adv.    m.s.Nom.   3s.pres.

在身內有瞋,他詳知︰『我的身內有瞋』;

 

 

asanta vā ajjhatta byāpāda ‘natthi  me  ajjhatta byāpādo’ti pajānāti;

存在   在身內            存在  我的  在身內            他詳知

a+santa  ajjhatta  byāpāda   na+atthi  aha  ajjhatta  byāpāda    pajānāti

ppr.(m.s.Acc.) adv.    m.s.Acc.   3s.pres.  s.Gen.   adv.    m.s.Nom.    3s.pres.

或在身內無瞋,他詳知︰『我的身內無瞋』;

 

yathā ca anuppannassa byāpādassa uppādo hoti tañca pajānāti,

如同        被生     瞋﹑拂逆   被生             他詳知

yathā     an+uppanna  byāpāda    uppāda  hoti   ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)  m.s.Gen.  m.s.Nom. 3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

像對未被生的瞋出生了,他詳知它;

 

yathā ca  uppannassa  byāpādassa  pahāna  hoti  tañca  pajānāti,

如同        被生      瞋﹑拂逆     徹底捨斷              他詳知

yathā     uppajjati(caus.)  byāpāda      pahāna      hoti  ta+ca   pajānāti

adv.     pp.(m.s.Gen.)   m.s.Gen.      n.s.Nom.  3s.pres. m.s.Acc.  3s.pres.

及像對被生的瞋,徹底捨斷,他詳知它;